Šia tema aktyviai skaitomos paskaitos studentams ir įmonėms ją vedė prie fakulteto, ruošiančio komunikacijos specialistus, vadovo darbo. Išsilavinimo platumas tapo pagrindiniu privalumu plėtojant tarptautinius ryšius ir užtikrinant bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė išleido keturis technologijų vadovėlius mokyklai, vartojimo kultūros vadovėlį mokytojams ir dvi etiketo knygas tiems, kam įdomi dalykinė komunikacija. Skaitė paskaitas 15-oje aukštųjų mokyklų, 9-iose pasaulio šalyse.
Panašaus lauko problemas apimančių katedrų, visgi plėtojančių mažiau koncentruotą veiklą, egzistuoja ir kitose mokslo įstaigose. Naujosios VGTU katedros studijų programos – pramogų industrijos ir renginių inžinerija – gali būti suprantamos ir kaip labai skirtingos, ir kaip glaudžiai susijusios. Pramogų industrijos yra komunikacijos, o Renginių inžinerija – inžinerijos krypties studijų programos.

– Dėkoju už puikų pokalbį. Viliuosi, kad jūsų atsakymai išsklaidys ne vien tik mano, bet ir skaitytojų būgštavimus dėl dabarties ir ateities mokslo. Skaitytojams noriu priminti, jog tikiuosi sulaukti jūsų komentarų ir klausimų plačiais kultūros, visuomenės, kūrybos klausimais. Juos galite siųsti elektroniniu paštu remigijus@venckus.eu. Taip pat primenu, kad įvairiais kultūros ir meno klausimais esu parengęs ne vieną publikaciją. Visos jos yra skelbiamos mano asmeninėje interneto svetainėje www.venckus.eu
Ši skirtis kartu leidžia ne tik ištrūkti iš aptarto užburto rato, bet ir iš jo kuriamos milžiniškos praktinės dilemos – atsirandančios pilkosios zonos, kurioje nebeįmanoma nubrėžti ribos tarp kolaboranto ir prisitaikėlio. Be šios skirties yra tik du poliai – akivaizdūs kolaborantai ir akivaizdūs rezistentai. Tačiau jeigu tautą suvokiame pirmiausiai kaip idealią bendruomenę, su kuria galima saistytis arba ne, tampa įmanoma išdiferencijuoti daug sudėtingesnį ir subtilesnį vaizdą, leidžiantį skirti net kelias asmenų santykio su sovietiniu režimu kategorijas. Tipologizaciją galima tikslinti, tačiau ji suderina moralinį vertinimą su politinio veiksmo logika.
– Sporto edukacija ugdo fizines ypatybes bei stiprina psichines savybes sunkių treniruočių metu. Šis procesas formuoja stiprios asmenybės bruožus (gebėjimas nepalūžti ir susikaupti per sunkias akimirkas, dirbti komandoje, priešintis nuovargiui ir t. t.). Sporto edukacija yra lyderystės ugdymo sudedamoji dalys. Daugelį stiprios asmenybės bruožų galima ugdyti tiktai sportu.

Galima penktoji pozicija, kurią galime vadinti tautos ir valstybės slėpimu. Ją atstovavo žmonės, kurie atvirai neneigė ir nesityčiojo iš tautos ir valstybės idėjos, tačiau aiškino, kad tautai ir valstybei pačioms geriau, jei bus susietos su naująja tapsmo tarybine liaudimi arba pasauline komunistine visuomene perspektyva. Ši pozicija buvo populiari ir aiški. 
Šiaulių džiazo festivalis turi savo išskirtinę publiką, kuri ir pati formuoja renginių veidą. Seniau labiau eksperimentuodavome. Turėjome „satelitinį“ festivalį „Šiauliai Jazz Marathone“, kai viena arba dvi džiazo grupės pasirodydavo kiekvieną mėnesį. Kviesdavome gerokai keistesnius atlikėjus. Pavyzdžiui, koncertavo net danų grupė „The Revolvers“. Jų kuriamoje muzikoje gausu free džiazo elementų. Vis dėlto įsitikinome, kad negali Šiauliuose būti free džiazo pasirodymų.

Pataisos iš pradžių numatė registruotiems partneriams nuolatinės ištikimybės reikalavimą, tačiau jis buvo pašalintas iš galutinės projekto redakcijos. Tyrimai rodo, kad didelė dalis vienalyčių porų gyvena „atviruose santykiuose“, nereikalaudami iš partnerių ištikimybės. Pagal 2010 m. paskelbtą San Francisko valstijos universiteto atliktą tyrimą, daugiau nei pusė miesto homoseksualių porų palaikė nemonogaminius santykius.  
Puikią, iš esmės į visus su poeto Just.Marcinkevičiaus veiklos ir kūrybos kontekstais bei puolimais prieš jį susijusius klausimus atsakančią kalbą, pavadintą „Tai uždaryk mane“, perskaitė žinomas šalies kultūros veikėjas, lietuvių literatūros kritikas ir leidėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Valentinas Sventickas, ištaręs: „Vilniaus forumą, kaip supratau, ypač jaudina Lietuvos padėtis Europos Sąjungoje. Kai kurių Europos ideologų įsivaizdavimai, kad mažos tautos, valstybės ir kalbos sunyks. Netikiu, kad taip gali būti, tokiam įsivaizdavimui turime kategoriškai priešintis. Marcinkevičius priešinsis kartu su mumis. Tai jėga.“
Seimo narys Povilas Urbšys retoriškai klausė, kas yra svarbiau: ar lytinis švietimas, ar lytinis ugdymas? Lytiniame ugdyme kalbama apie vertybių puoselėjimą, o lytinio švietimo šalininkai akcentuoja tik informacijos jaunam žmogui suteikimą apie lytinį gyvenimą, tačiau vyras ir moteris neturi būti padaromi tik seksualinių geidulių objektu, ir ypač, kai į tai žiūrima tik iš vartotojo savanaudiškos pozicijos.

Europos Sąjungoje piliečiai turi galimybę pradėti „Europos piliečių iniciatyvą“ tais klausimais, kurie yra svarbūs visai Europos Sąjungai. Norint užregistruoti projektą reikia mažiausiai septynių piliečių iš septynių skirtingų valstybių. Jeigu EK patvirtina temos reikšmingumą ir atitikimą įstatymams, galima pradėti rinkti parašus. Europos Komisija patvirtino iniciatyvą „Mama, tėtis ir vaikai“, todėl dabar kiekvienas ES pilietis, taip pat ir Lietuvoje, gali pasisakyti už krikščioniškomis vertybėmis grįstą šeimos ir santuokos apibrėžimą.
When a squadron of Ironstrider Ballistarii near a war zone, the sum total of the Adeptus Mechanicus' knowledge about that enemy's leader-figures is downlinked into their data-banks. Target reticules flicker and datagheists glow, each searching for a thousand different iterations of the enemy commander-form's silhouette. When a positive ident is achieved, that Ballistarius will be rewarded with the chime of a brass bell and an intravenous dump of hyperfocus stimulants. The information is quickly shared with the hunter's squadron, and their Ironstrider engines, formerly pounding across the battlefield at a fearsome pace, will slow to an exaggerated stalk. For a Sydonian Dragoon to attempt this would risk his steed toppling, but the gyroscopic stabilisers attached to each Ballistarius' Ironstrider engine compensate. This gives the appearance that time has slowed down around the squadron as it lopes on the spot or creeps forwards with macabre grace. It is from this mobile but steady platform that the gunner takes his shot. With the power of cognis heavy weaponry at his fingertips and the enemy's weak spots under his crosshairs, a Ballistarius could shoot through the hull of an enemy tank and still hit the vehicle's commander in the eye socket. Though it would never even occur to the Ballistarii to boast of such kills, their Tech-priest masters ensure their deadly accuracy is well known across the Imperium.
Due to their extensive modification, the Skitarii can excel in almost any environment. Each legion hails from a hyper-industrialised Forge World -- extreme doses of radiation are nothing to those who have trodden the toxic wastes of Mars. Even in the time-ravaged fringes of the Halo Stars the Skitarii Legions march onward. They have painstakingly conquered worlds across the breadth of the galaxy, and whatever perils they face, their march falters not.
O kaipgi antrasis dvilypės tiesos apie žmones aspektas, kad jie protingi ir laisvi subjektai? Kadangi esame protingi veikėjai, mes taip pat esame laisvi. Tai – bendrųjų tradicinės filosofijos idėjų pamatinis teiginys nuo Aristotelio iki Kanto. Taip yra todėl, kad proto funkcija – gebėjimas suvokti tikslus (ar didžiausią gėrį) ir galėjimas dėl jų apsispręsti bei pasirinkti būdus, kaip šių siekti. Tai, kad esame protingi ir laisvi, reiškia, jog mūsų negalima redukuoti vien į įvairius vaidmenis ir pozicijas, kurias užimame įvairiuose komitetuose, kurių nariai esame. Taigi nors iš prigimties esame bendruomeniški, mes taip pat turime laisvą ir abipusį santykį su bendruomenėmis, kurių nariai esame.

Vytautai, raudonšikniai linkusios nusikalsti būtybės, jos tave gali įvairiai suprasti, jie gali net sau smegenis sujaukti, kad viską tikriausiai susuktų taip, jog į visus į tave besikreipiančiuosius dėl savo mirties laiko žiūrėtų kaip į savižudžius. Ką? Ten laisvas pasaulis, ką nori tą ir daro. Gali ir priešlaikiniai mirčiai pasiruošti. Jiems pelnas, tu išgarsėtum - beveik „nenusikalstamas“ versliukas. Taip, mirtis nėra prakeiksmas, bet kai kam nors žiūrėsi akis ir sakysi: – Tu mirsi tokia dieną, tokia valandą. Iš šalies atrodys kaip prakeiksmas. Tas žmogus gali pasijusti kaip prakeiktas.
Vytis Valatka: Filosofams visada patinka ieškoti įvairiausių dalykų pirmųjų priežasčių. Ir, kaip visada, norisi kaip galima geriau, o gaunasi, kaip visada. Šiuo klausimu –  tokia pat kebli situacija, ir pirmųjų priežasčių iki šiol nesu suradęs. Mano tėvai teigia, kad jau pradėjęs kalbėti, uždavinėjau, jų įsitikinimu, labai “filosofiškus” klausimus, į kuriuos dažniausiai negalėdavo atsakyti. Deja, tų klausimų nei tėvai, nei aš neprisimenu. Viliuosi, kad tai nebuvo Albert’o Camus mėgiamas klausimas apie savižudybės dilemą ar bandymas išsiaiškinti, kas yra simuliakrai (žr. Jean Baudrillard), dekonstrukcija (Derrida) ir panašiai. Kaip bebūtų, jau sąmoningą postūmį filosofijos link siečiau su žymiai vėlesniu – Sąjūdžio – laikotarpiu. Kai buvo įsteigtas Sąjūdis, man buvo 16 metų. Taigi, laikas, iš kurio liko patys ryškiausi prisiminimai. Šimtatūkstantiniai mitingai Vingio parke; jūros ką tik draustų trispalvių (dar iki Sąjūdžio įsikūrimo tarp klasės draugų ir artimame giminaičių rate sklisdavo legendos apie tai, kaip kažkas kažkur Vasario 16 d. proga vis iškeldavo trispalvę) ir t.t. Mitinguose kalbėjo daug įvairių iškilių žmonių, tačiau man tada labiausiai įstrigo filosofai – A. Juozaitis, R. Ozolas, B. Genzelis, J. Minkevičius ir kt. Jie aiškiai, argumentuotai dėstė savo mintis pačiais įvairiausiais klausimais, ir atrodė, jog nėra klausimo, į kurį jie neturėtų atsakymo, nėra kontrargumento, kurio jie negalėtų atremti. Man tai buvo kažkas neįtikėtino, ir kilo didžiulis noras bent priartėti iki tokio, mano akimis, nepasiekiamo lygio. Kadangi prie visų jų pavardžių buvo parašyta „filosofas“, pradėjau aiškintis, kas jis toks yra. Iš istorijos pamokų žinojau, kad buvo toks graikų filosofas Platonas. Nuvažiavau į Kavarską, kur mano dėdės bibliotekoje buvo Platono knyga „Valstybė“, ir pradėjau skaityti. Kai ką supratau, bet dar daugiau nesupratau. Dar paskaitinėjau Renesanso filosofijos chrestomatiją, ten dar didesnių problemų su supratimu buvo. Keistas kontrastas – filosofai taip aiškiai išreiškia savo pozicijas per mitingus ir žiniasklaidoje, o patys skaito ir rašo tokius neaiškius veikalus… Tai dar labiau suintrigavo domėtis filosofija. Ir kai jau buvau 12-oje klasėje, VU startavo Filosofijos programa. Tad jau nebebuvo klausimų, kur stoti, nors labai traukė ir filologijos studijos. Bet filosofijos trauka nugalėjo. Turiu pripažinti, ir pirmaisiais studijų metais daug kur buvo tamsus miškas, bet noras nepasiduoti, išnarplioti tą filosofinį Gordijaus mazgą nuolat vedė į priekį, tad ir likau filosofinio maratono lauke nuolatinio starto pozicijoje.
Kita vertus, mano filosofiniai tyrinėjimai neapsiriboja klasika. Visgi gyvename šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame kyla daug klausimų ir problemų, nežinomų senajam pasauliui. Šiuos dalykus analizuoja jau šiuolaikinė filosofija ir atskiros jos šakos (pvz., medijų filosofija, technologijos filosofija ir t.t.). Kita vertus, dėstau Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete, kuriame vyrauja komunikacijos studijų kryptis. Gilesniam ir platesniam kultūros, komunikacijos, kūrybos procesų pažinimui reikalingos filosofinės šių procesų interpretacijos ir įžvalgos. Todėl vis daugiau dėmesio skiriu kūrybos, komunikacijos, kultūros filosofijai. Tai atsispindi ir mano paskutiniuose straipsniuose.
Ekstrasensai, verbuodami klientus vietinėse televizijose, suvaidindavo ištisus spektaklius –skambindavo ir prisistatydavo išgydytais ligoniais. Tūkstančiai sergančiųjų ar „užburtų“ patikėdavo ir dienomis laukdavo eilėse prie ekstrasensų kabinetų. Šie skirdavo įvairiausius tyrimus, kuriuos atlikdavo jų pačių kitos firmos „Meistrų patarimai“ „specialistai“. Žmonės būdavo gąsdinami, kad serga ligomis, kurias gali išgydyti tik ekstrasensai, tad, norėdami pasveikti, mokėdavo didžiulius pinigus. Tyrėjai išsiaiškino, kad būrėjai surinko 75 milijonus rublių. Bet čia tik iš tų 152, kurie parašė pareiškimus policijai. Beje, iš tų 152 nukentėjusiųjų, 149 buvo moterys. O į teismą atėjo tik viena moteris, kuri slėpė veidą. Visi kiti parašė pareiškimus nagrinėti bylą be jų, nes atsitokėjusiems žmonėms buvo gėda dėl savo kvailumo.
×