Gali pasirodyti, kad tokia tipologizacija yra judėjimas link naujo rafinuoto kolaborantų ir rezistentų ribų nutrynimo ir grįžimo prie pozicijos, kad visi buvo rezistentai arba kolaborantai. Taip nėra. Už šių trijų pozicijų yra ir ketvirtoji pozicija, kurią įkūnijo daugybės žmonių elgesys. Tai – atsiribojimo pozicija. Ją atstovavo žmonės, kurie prisitaikė taip, lyg tauta ir valstybė jiems neegzistuotų. Šią poziciją vienareikšmiškai vertinu kaip pasyvų kolaboravimą. 
Bet argi prezervatyvą užmausi ant žmogaus sielos? Negi psichinė žmogaus sveikata nesvarbi? Negi žmogus tik grynai biologinė, bedvasė, besielė būtybė? Gal nuo gyvūno skiriamės tik tuo, kad galime išmokti lytinių santykių metu užsimauti prezervatyvą, o gyvūno to neišmokysi? Išmokykim šito vaikus ir tuomet iš pačių nelaimingiausių jie taps pačiais laimingiausiais?! O kur tuomet vadinamasis holistinis požiūris į žmogų, kurį skelbia visi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) dokumentai?

Kad Landsbergis mirs ir taip aišku juk jam jau 85 metai ir jis ne iš Mak Klaudų giminės yra.Tik vat kada galus atiduos? nu Pažiūrėsime Vytautai tavo eksperimento rezultatų,tik žinok kad iš ten ir dezinformacijos daug siunčiama.Nes reikalingas balansas,kitas perskaitęs tokią pranašystę susijaudinęs ir taip gal net pirmalaiko galus atiduotų,nes gautų infarkta,sužinojęs kad Lietuvos žmonės trokšte trokšta jo galo...


LAN kabelio jungtis Ethernet:10/100M. * 1 x SD kortelių skaitytuvas. * 1 x AV portas. * 1 x UNIVERSALUS PULTELIS: SU VIENU VALDYSITE IR TELEVIZORIŲ IR IMTUVĄ. - Rinkitės patikimą gamintoją: AMIKO-VENGRIJA - Saugokitės noname nežinomų gamintojų, bei pardavėjų - problemos su garantija tik 12mėn, dažnai ir jos negausite. Didelis procentas gedimų apie 20-30%. Dažnas procesoriaus perkaitimas nėra ventiliacijos. Dažnu atveju nėra programinės įrangos palaikymo, dažnai pradingsta YOUTUBE. Galima skambinti Sa
    Jei nuo brifingo atmintis tarnavo teisingai, jie visi keliavo apytikriai į vakarus, į Rakūno Miesto širdį, kuopos, išsisklaidžiusios, kad apimtų didžiausią plotą. Šimto jardų priekyje, būrys A, trisdešimt kareivių, risnojančių per pramoninį rajoną, vos besiskiriantį nuo to, kuris buvo prie jų įstaigos; sunykusios mašinų stovėjimo aikštelės, apibertos šiukšlėmis, piktžolėtais purvo lopais, aptvertais garažais.
The original maniples to cross the desert reaches of Mars on foot were armed only with Galvanic Rifles. They escorted their masters from north to south across an equatorial belt infested with cannibal Servitors and rogue machine intelligences. As the centuries marched past, these escorts were refined over and over again until they evolved into the Battle Maniples of the late 41st Millennium. Many variants have been codified, from the Maniples Automata of the Legio Cybernetica to the teeming Auxilia Ordinatus, but the core fighting formation remains the War Cohort. A Forge World's Skitarii Legion is divided into a number of macroclades, which are in turn broken down into cohorts and maniples. The vast majority of Skitarii War Cohorts are not borne into battle by armoured machines or aircraft, but simply stride to the front line without stopping, even should they have to start the journey solar months in advance of their allies. They will wade through poisonous swamps and bubbling lakes of tar to arrive at the front line on schedule, wave after wave of Skitarii marching around chains of Onager Dunecrawlers in imitation of Mars' nomadic caravanserais. Their tireless pace echoes the constancy of their dutiful souls -- it is said that a Skitarius would rather walk himself to death than disobey a direct imperative.
Galiu visus nuraminti kad mes jau dabar gyvendami šioje fizinėje erdvėje esame pragare ir atliekame savo bausmę visni kitus ėsdami ir niokodami kaip kad uždarytos žiurkės metalinėje statinėje. Pačios geriausios žūva pirmos sudraskytos tų kas turi didesnį įniršį ir Ego(turiu omenyje apie nelaiku mūsų požiuriu iš čia iškeliavusius brangius žmones) Tačiau ir ta žiurkė kuriai pavyksta išgyventi sudraskius savo bičiulius ji irgi neišvengia savo likimo pastimpa iš bado daug sunkesne ir baisesne baigtimi nei žuvo jos likimo draugai. Nėra blogesnių pasaulių už žemės planetą,tai ir yra bausmių planeta sukurta atkentėjimui už savo blogus darbus kitose egzistencijose. Taip kad mielieji nei kiek nepergyvenkite kuo toliau tuo bus jums geriau,vieną dieną kančios baigsis ir atsivers ir jūsų sieloms pragaro vartai.
Pražiūrėta Vytauto žinutė, paskelbta 18:42:19. Putinas galima pagalvoti nelaikė Chdarkovskio kalėjime ir neperėmė Jukos? Kad Rusijos gilumoje įprasta gamyklas periminėti nusiuntus savus būrius, turbūt, neverta minėti. Saudo Arabijos privalumas, kad ji per maža jog savo valdose kariautų vidinius karus kaip Rusija Čečėnijoje. Neteko girdėti, kad Saudo Arabija būtų prisijungusi svetimas žemes kaip Rusija užsiėmė Krymą. Dar vienas auka tikintis geraisiais rusais, kuriuos turi valdyti griežta ranka. Patiems rusams Putinas kaip valdovas gal ir netoks blogas, tiesiog „būtina“ užkarda prieš išlikusius Rusijos raudonšiknius. Tik per daug ilgai užsibuvo valdžioje. Ką rusai darys kai numirs jų „nepakeičiamas“ valdovas? Gal taps viena iš kinų liaudies respublikos tautų?
    "Taip, todėl mums žūtbūt reikalingas savas profiliavimo metodas. Mes neturime jokių dykumų kaip tos Arizonoje, ir neturime jokių Didžiųjų Kanjonų. Daugelis mūsų namų yra pastatyti iš plytų ir akmenų, ne medienos. Mes turime miestus su daugiau negu tūkstančio metų senumo istorijomis, ir vos kelis dangoraižius. Mes nesitikime, kad visi moka kalbėti angliškai, ir mes nevalgome tiek daug mėsainių. Mes renkamės futbolą vietoj krepšinio, ir, svarbiausia, mes netikime, kad esame pasaulio bamba... Ir Europos serijiniai žudikai augo šitoje kultūroje, o ne Amerikoje."
tai va, esme tame, kad jeigu mes savo menkame PC su 3Ghz intel pentium procu sumodeliuosime gyvenima jis vyks labai letai musu akimis, bet tu butybiu, kurias ten sukursime akimis jis netures kvantiskumo savybiu... t.y. tai labai idomiai sukelia klausima: o gal mes ir esame tame kompiuteryje? ir tiesa sakant, mums visai nebutina buti labai galingo kompiuterio viduje... nes mums isorinio laiko nera mes pastebime tik vidini. nes musu procesai priklauso tik nuo vidinio laiko.........
Kai kas vagis Čigonus laiko vos ne dievais, kuriems negalima nieko prikišti. Pradėkite gyventi normaliai dirbtįi o ne stumdyti narkotikus, ne grobti automobilius ir žudyti merginas ir niekas jums nei pusės žodžio nepasakys. O dabar tesate tik purvini valkataos ant Lietuvos žemės. Nebijau jokios Epolicijos; jei reikės aš ir teisme įrodysiu visus savo teiginius, taip kad mielas ponuli čigone čia negasdink mūsų, nes nebijome tavęs.

Visgi bandant nubrėžti demarkacijos liniją tarp kūrybinių ir pramogų industrijų tai padaryti yra gana nelengva – toji riba yra išties subtili ir panaši į plonytę, tačiau visai ne raudoną liniją. Kur kas lengviau kalbėti apie kūrybinių industrijų ir pramogų industrijų sąveikas, o ne apie jų skirtumus, nes pramogų industrijos yra neatsiejamos nuo daugybės kūrybiškumo elementų. Visgi kūrybinės industrijos yra orientuotos į produkto, o pramogų industrijos – į formato kūrimą.

. Tokiuose santykiuose subrendęs žmogus mąsto jau nereflektuodamas, nes refleksijai nebelieka laiko. Mąstyti ima reikšti tuo pat metu daryti, ir ne tik daryti, bet ir komunikuoti, tad refleksija virsta komunikavimo praktika. Kadangi komunikaciją palaiko informacinės komunikacinės technologijos, tai pats mąstymas neišvengiamai sutechnologinamas. Keičiasi ir ekonomikos režimas: gamyba pajungiama informacijai gaminti, informacijos ir komunikacijos struktūroms atgaminti ir plėtoti
Taigi čia sakydamas „prigimtinį“, turiu omenyje vidinį asmenų nesukeičiamumą šeimos bendruomenės viduje. Tai yra „iš prigimties“, nes – atkreipkite dėmesį – tas, kad jie nepamainomi, nesukeičiami vietomis, yra duota, o ne sukonstruota. Svarbiausia čia yra tai, kad ši duotybė yra drauge ir pirmesnė nei bet koks laisvas šeimos narių veiksmas. Ji taip pat yra matomai ir simboliškai įrašyta pačiose jų esybėse. Vadinasi, mūsų buvimas drauge šioje nepamainomoje triadoje – motina, tėvas, vaikas – yra matomas ir mūsų kūnuose, taip pat ir yra ankstesnis nei bet koks mūsų pasirinkimas.
Paklaustas, kodėl jis sumanė atlikti šį didžiulį ir sunkų darbą, apimantį daugiau nei du šimtus portretų, A. Aleksandravičius papasakoja apie svarbų asmeninio išgyvenimo impulsą. Gyvendamas Panevėžyje, kurio šlovė paremta Juozo Miltinio teatru, fotografas buvo sukrėstas, kai mirus žymiam aktoriui Kaziui Vitkui, kuris pats pasiaukojamai fiksavo teatro chronologiją, neliko jokios ryškesnės jo nuotraukos. Šis įvykis paskatino A. Aleksandravičių nuo 1997 m. pasišvęsti savo gyvenamo laikotarpio Lietuvos kultūros ir meno žmonių įamžinimui fotografijoje. Tiesa, atskirų šios temos portretų jis yra sukūręs jau nuo 1993 m. Šis A. Aleksandravičiaus sumanymas susijęs su lietuviškoje fotografijoje dar nepakankamai išvystyta urbanistine savimone. Meno žmonių išraiškingų portretų Lietuvoje yra sukūrę Antanas Sutkus, Romualdas Rakauskas, Romualdas Požerskis ir Algimantas Kunčius. Pastarasis -ypač daug iki 1983 m., kai dirbo pagal Kultūros barų užsakymus. Tačiau niekas iki šiol nesiėmė šio projekto tokios apimties ir taip konceptualiai. Tai daugelio asmenybių portretai, bet kartu tai ir fotografinis laiko portretas, nes dauguma ciklo darbų atsirado per trumpą tarpsnį nuo 1997 m. iki 2000 m. pradžios. Šis sumanymas dar nėra išbaigtas ir net būdamas nemažas ciklas lieka fragmentiškas. Toks Lietuvos kultūros ir meno veikėjų portretavimas savo koncepcija yra susijęs ir su kūrėjo pašaukimo bei krašto istorijos, identiškumo, tėvynės klausimais.
    "Tai tiesa, tam tikru atžvilgiu. Dėl to, aš buvau nušalintas nuo kelių bylų, kurias tuo metu tyriau, priežiūros. Kadangi dirbau be poilsio iki to laiko savo karjeroje, mano šeimos situacija buvo beviltiška. Mano bosas tuo metu man gan aiškiai išrėžė: \'Tau nieko nebeliko.\' Be abejonės mano kolegos manė, kad aš kaip elitinis tyrėjas patyriau nuopolį. Visgi, mane tai tenkino, ir nelaikau to drąsos paraiška. Tai reiškė, kad galėjau visą dėmesį skirti žavingai Dr. Tenmos personai."
Nors dabartinės kortelės nėra tobulos ir gali būti pažeidžiamos, gudrios PoS sistemos išsaugo informaciją pakankamai tikslią bei išsamią, kad būtų lengvai susekama, o negana to šios sistemos yra nešiojamos kaip ir jūsų išmanusis telefonas. SumUp mobilusis kortelių skaitytuvas naudoja išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį su veikiančiu Bluetooth, kad EMV lustinių kortelių operacijos būtų apdorotos. Šie lustai yra pakankamai saugūs mikroprocesoriai, užkertantys kelią klonavimui ir įsilaužimui. Šis SumUp įrenginys taupiai naudoja baterijas bei yra ypatingai paprastas naudotis. Jis taip pat yra lengviausia sukčiavimo prevencijos priemonė, kokią tik galima pritaikyti verslui.
– Gal tik Lietuvos kultūros erdvėje ir tradicijoje mada atrodo neturinti išliekamosios vertės. Jei atidžiai pažvelgsime į tautinius šventinius kostiumus, jų tipus (aišku, atmesdami faktą, kad sovietmečiu buvo sukurti dabartyje vyraujantys tautinio kostiumo tipai), tai suprasime jog jie išliko vien dėl to, kad tam tikru metu išpopuliarėjo, buvo madingi ir geidžiami. Tad natūraliai jie tapo mūsų istorijos dalimi.
Norėčiau išsamiau paaiškinti, ką reiškia bendrasis gėris, susitelkdamas į tai, ką vadinu „integraliu bendruoju gėriu“, tai yra bendruoju gėriu absoliučiąja prasme. Tiek, kiek ir šeima, ir pilietinė visuomenė yra žmonių bendruomenės, tiek abi jos yra „bendrieji gėriai“, nors ir skirtingo pobūdžio. Mano pateikiama integrali bendrojo gėrio prasmė tiesiogiai taikytina šeimai, bet taip pat analogiškai tinka ir pilietinei visuomenei.

Šie pasiekimai kėlė pabaltijiečių tautinę savivoką ir nacionalinio pasididžiavimo jausmus, stiprino kultūrininkų moralinį autoritetą visuomenėje, tuo pačiu, sistemai nusilpus, klojo pagrindus ieškoti alternatyvių tautos ir valstybės raidos kelių, kurie galiausiai atvedė į Nepriklausomybę. Deja, visapusiškai ir be emocijų neapmąstę tuomet gyvenusių kultūros žmonių indėlio sovietizacijos ir nacionalinės kultūros išsaugojimo bei kūrimo procesuose, jų sukurtų kultūros reiškinių ir produktų vertės, šiandien trumparegiškai skubame dalies jų atsikratyti kaip esą grynai sovietinių ar nereikšmingų... (nors ir ne vienintelis, čia galėtų kaip pavyzdys pasitarnauti tuomet suprojektuoti autoriniai visuomeniniai pastatai, kurie šiandien intensyviai griaunami arba neatpažįstamai perstatomi...).
Pagal prijungimo tipą atminties kortelių skaitytuvai gali būti išoriniai ir vidiniai. Vidiniai dažniausiai šiuo metu prijungiami prie pagrindinės plokštės įdiegtos USB sąsajos (visos dabartinės motininės plokštės tokias turi), tuo tarpu išoriniai atminties kortelių skaitytuvai jungiami į standartinius USB lizdus, ir skirias pagrinde suderinamumu su konkrečiu standartu: USB 1.1, USB 2.0 ar USB 3.0.
Man nuo pradžiu tai buvo „kita pusė“ ir taip, tikriausiai, pasiliks. Iš tikro esame apsupti tarpininku, kuriems esame brangus išteklius. Visi mūsų pasaulio žmonės yra tikri, bet iš tikro, jei tuo tikėsite, galite pakliūti į tokį pasaulį, kuriame Jus tebūtumėte vieinintelis tikras žmogus, o kiti apsimetėliai Jumis naudotųsi kaip brangiausiu ištekliumi.
Diskusijos apie tai, ką iš tiesų padarė Justino Marcinkevičiaus karta, galėtų būti išspręstos be primityvios alternatyvos „kolaborantas ar patriotas“. Ši karta padarė esminį dalyką. Okupuotoje Lietuvoje tikrasis politinio ir dvasinio gyvenimo turinys buvo dviejų valstybių, Lietuvos ir Sovietų imperijos, kova. Reikia suprasti, kad ši kova pirmiausiai vyko mūsų dvasioje. Kiekvienas žmogus, vykstant šiai kovai, privalėjo ir lygiai taip pat šiandien privalo užimti aiškią poziciją. Šiame kontekste, J. Marcinkevičiaus ir jo kartos didžiausias nuopelnas yra tai, kad jie padarė viską, jog lietuvių tautos ir valstybės idėja neliktų vien virtuvinių pašnekesių tema ir nebūtų išstumta iš viešojo gyvenimo erdvės. Kad ir kiek kompromisinėmis formomis buvo reiškiamos tos idėjos, neįmanoma paneigti, kad Justinas Marcinkevičius savo veikla ir kūryba teigė Lietuvos valstybės ir tautos, pirmiausiai kaip kalbos gyvasties, galiausiai ir dvasinės pilnatvės idėjas. Nors jo santykis su krikščionybe buvo problemiškas, ir šiuo klausimu jis sakė bent tiek: „žmonės privalo statyti Katedrą ir tai yra prasmingas darbas“. 
Antroji „tarybinės lietuvybės“ koncepcija buvo suformuluota jaunų intelektualų, susitelkusių aplink žurnalą Naujasis Židinys-Aidai. Svarbiausius koncepciją pristatančius tekstus parašė daktarė Nerija Putinaitė, o koncepcijos įkvėpėju, remdamiesi pačios Putinaitės teiginiais (Putinaitė N. Nenutrūkusi styga. Vilnius. 2007, p. 15; Putinaitė N. Nugenėta pušis. Vilnius. 2015, p. 10), turbūt turėtume laikyti šio sambūrio neformalų lyderį Vytautą Ališauską. Koncepcijos šalininkams taip pat priskirtini Nerijus Šepetys, Paulius Subačius, Mantas Adomėnas, Rimantas Kmita, Vaidotas Žukas, Laurynas Peluritis, Arūnas Streikus, Bernardas Gailius, Virgis Valentinavičius.
    Nicholajus rūpestingai pasvėrė savo galimybes, kol jie lipo gaisrininkų kopėčiomis. Kaip jis ir numatė, Džonas Versbovskis pasirodė esąs tikras survivalistas ir aiškiai neturėjo jokių problemų, darydamas tai, kas būtina, kad toks išliktų; turint omenyje, kaip prastai reikalai klojosi Rakūne, – prasčiau, tiesą sakant, negu Nicholajus numanė, – jam apsimokėtų turėti žmogų, kuris pridengtų jo užnugarį.
Ši pertvarka turės daugiau reikšmės mūsų kaip aukšto lygio universitetui, nei pertvarka Lietuvoje, nebent pastaroji pasisuktų produktyvia linkme, būtų atsisakyta finansavimo pagal studentų skaičių, pradėta pripažinti dėstytojus, mokslininkus kaip svarbią visuomenės dalį, būtų pakelti dėstytojų atlyginimai, sumažintos kontaktinės valandos, palikta daugiau laiko mokslinei veiklai.
Pagal standartinį požiūrį į sovietmetį, lietuvių Tauta buvo pavergta Sovietų Sąjungai okupavus ir aneksavus Lietuvos valstybę; Tauta patyrė masines okupanto represijas;  priešinosi okupacijai didvyriškoje partizaninėje kovoje; partizaninį sąjūdį nuslopinus, Tautos laisvės siekis pasireiškė pastangomis išsaugoti ir puoselėti okupacinės valdžios slopinamą lietuvių kalbą, kultūrą ir valstybinę sąmonę; šių pastangų dėka, nors ir labai okupanto nustekenta, daugumai lietuvių tapus abejingais Tautos reikalui, lietuvių Tauta vis dėlto išsaugojo branduolį šviesių, tautiškai ir valstybiškai įsipareigojusių asmenų, kurie susiklosčius palankioms sąlygoms tapo naujo tautinio Atgimimo lyderiais ir dalyviais; šis tautinis atgimimas atvedė į valstybingumo atkūrimą. Per visą okupacijos laikotarpį okupanto kėslams Tautą pavergti ir palaužti jos dvasią, persekioti patriotus, talkino vietiniai pagalbininkai – kolaborantai;  sovietmečio Lietuvos administracija tarnavo okupanto interesams ir jos centrines pozicijas užėmė kolaborantai.
Lasteliu imortalizacija: subkultivacijos (persejimo) negalima testi iki begalybes. Lasteles kulturoje dalijasi ne daugiau kaip 50-70 kartu, po to jos zuva. Tad norint issaugoti kultura ji buna konservuojamos – uzsaldoma skystame azote. Prireikus sia kultura galima atsildyti ir kultivuoti toliau. Dazniausiai uzsaldomi klonai su chromosomu aberacijomis (kai reikia lasteles persiusti i kita laboratorija arba palaukti, kol bus rasti nauji biocheminio ar kito tyrimo metodai).  
2012 metų gegužės mėnesį į A. Naruševičienę kreipėsi ūkininkė Zita iš Akmenės rajono. Ji ir jos sūnus turėjo problemų tiek su sveikata, tiek ir su ūkiu – susirgo ir labai greitai numirė Zitos vyras, galvijai krito vienas po kito. Už kompleksines paslaugas ūkininkai aiškiaregei sumokėjo 178 000 litų (51 552 eurų). Ir tik, kai pieno primilžiai nė kiek nepadidėjo, ūkininkai suprato esantys apgauti.
×