Įvairias teorines prieigas, svarstančias naujųjų technologijų bei jų pagrindu kuriamos kultūros industrijos ypatumus, sieja suvokimas, jog gyvename didžiulės technologinės slinkties metu, o tą slinktį apmąstyti yra nepaprastai sunku dėl nepaliaujamai vykstančių ir vis spartėjančių pokyčių. Tą spartą liudija besikeičiantys didesnieji teoriniai diskursai ir įsivyravusi epistemologijų pliuralizmo ir kovos aplinka. Vis labiau ryškėja, jog žmogaus ir medijų ar apskritai technikos ryšiai nėra vien jo paties kuriami, galimi keisti ar panaikinti, o tampa gyvenamojo pasaulio psichine simboline technine aplinka. Ta aplinka formuoja žmogų taip pat, kaip ir žmogus gamina bei perdirba aplinką. Kitas svarbus dalykas, kad žmonijos raida imama aiškinti medijų technologijų naudojimo požiūriu, teigiant išskirtinę medijų svarbą visuomenės gyvavimui ir jos raidai. Pasak Régis Debray’aus, įtvirtinusio „mediologinį metodą“ kultūros tyrinėjimuose, „visuomenės simbolinės gamybos tam tikru laiku negalima aiškinti nepriklausomai nuo tuo metu naudojamų atminties technologijų“
„Štai kodėl tais atvejais, kuomet siūloma prisidengiant liberalizmo skydu, teisių ir laisvių skydu, kuomet yra siūloma leisti moteriai elgtis laisvai su negimusiu kūdikiu, visada turime pagalvoti apie aspektą, o iš kur tie liberalizmo šūkiai, tariamo liberalizmo šūkiai, ateina. Ir dažnai gali atsitikti taip, kad atlikę gilesnę analizę pamatysime, kad tiesiog stengiamasi ugdyti tokį vienišą vartotoją, kuris didelėms kompanijoms galėtų tapti gero pelno šaltiniu. Todėl norint harmoningo žmogaus vystymosi, šeima yra neginčijama vertybė“, - sakė G. Nausėda.
Rašytojas, literatūros kritikas Valentinas Sventickas neišlaikė neironizuodamas kolaborantų etiketes dalijančiųjų atžvilgiu: „Argatjule, lietuvių ir ukrainiečių tremties kaimelyje, aš, į pabaigą jau aštuonerių, galėjau paimti tėvo kirvį ir sėkmingai nukirsti po išgertuvių įmigusį pasiolko načialnyką. Kaltas. To nepadariau. Atvirkščiai. Matydamas, kaip elgiasi tėvai, stengiausi niekam neužkliūti, kad nebūtų sutrukdyta iškeliauti į Lietuvą, kai jau buvo leista. Grįžęs galėjau nukirsti vietinį stribą, kuris nulėmė mūsų šeimos ekskursiją. Kaltas. To nepadariau. Gerai. Nuslopinkime ironizavimus. Užsiminkime apie žmonijos istoriją. Ilgametę. Visokių šalių. Apie vergiją. Apie didžiųjų imperatorių užkariautas šalis ir tautas. Apie santvarkas, vadinamas feodalinėmis ir pan. Apie diktatūras. Eikime arčiau. Apie lietuvių gyvenimą „abiejų tautų respublikos“, carizmo, lenkų ir vokiečių ekspansijų gniaužtuose. Ir dabar pagalvokime apie žmones. Gebėjimą išgyventi, išlikti, tęsti tai, kas vadintina tolesniu žemės žmonių gyvenimu... Ar laikotarpis, dėl kurio dabar taip ėdamės, labai jau išskirtinis? Ar žmonės, perėję anksčiau minėtąsias istorines mėsmales, irgi taip ėdami? Tokio žvilgsnio trūksta labiausiai.“

Ever since the first betrayal on Mars during the Horus Heresy, the Dark Mechanicus and their Traitor Titan Legions have utilised the Skitarii under their command to battle the forces of the False Emperor. They perform essentially the same functions for the Hereteks as their Loyalist counterparts, protecting the demesnes of their masters and going to war at their bidding, with additional duties such as overseeing the slave workforces labouring on the Dark Forge Worlds. The Dark Mechanicus Skitarii themselves have become changed and mutated by the power of the Warp as much as by their dark masters' twisted modifications and use of heretekal Warp-based technology.
– Dėkoju už puikų pokalbį. Viliuosi, kad jūsų atsakymai išsklaidys ne vien tik mano, bet ir skaitytojų būgštavimus dėl dabarties ir ateities mokslo. Skaitytojams noriu priminti, jog tikiuosi sulaukti jūsų komentarų ir klausimų plačiais kultūros, visuomenės, kūrybos klausimais. Juos galite siųsti elektroniniu paštu remigijus@venckus.eu. Taip pat primenu, kad įvairiais kultūros ir meno klausimais esu parengęs ne vieną publikaciją. Visos jos yra skelbiamos mano asmeninėje interneto svetainėje www.venckus.eu
Jums patrumpinę gyvenimą, jie Jus apiplėštų ir perimtų visus Jūsų nenugyventų metų išteklius, tame tarpe ir kūną. Jus visą gyvenimą lydinčios dalelės laikytų neblogu uždarbiu, jei gautų po Jūsų mirties vieną Jūsų pirštą; bandytų Jus įtikinti, kad smegenis ir visa kita Jums nebereikalinga, nes vis vien „nesugebėsite pats savimi, savo kūnu pasirūpinti“. Jiems prie širdies kuo jaunesnių žmonių mirtys: ištekliai kokybiškesni ir jų daugiau likę. Raudonšikniams tesate „ponas“, kurį reiktų apiplėšti, jei pats nenorėtumėte savanoriškai pasidalinti savo gėrybėmis su visai „alkstančiais“, nedirbančiais, o tik vaidinančiais darbą arba greičiau karą, taip lengviau Jus būtų įbauginti. Nepamirškite, kad Jus visų pirma laisvas žmogus, o ne „ponas“. Dėl laisvės dar gali tekti pakariauti, bet tai neįkanuojama vertybė. Ką jie jums besiūlytų, viskas būtų per pigu ir neverta.
Daug dėmesio skyrė meno istorijos ir kūrybos stilių analizei. Be Lietuvos meno muziejų, kartą jis mus buvo išsiuntęs net į Varšuvos nacionalinę galeriją. Jis visada mokė mus ieškoti savitos išraiškos. Nors profesorius ir teigė, kad tapyba – tai pasaulio išraiška spalvų kalba, tačiau jis niekada nesistengė primesti savojo požiūrio. Pritrūkus įtaigių žodžių, pirštu pakabindavo dažus iš paletės ir užtepdavo ant tos vietos, kurioje jie turėtų nugulti. Taip paprastai, bet įtaigiai viskas būdavo parodyta ir pasakyta. Profesorius mus skatino tikėti savimi, niekada nepasiduoti ir mylėti tapybą. Taip aš ir tebemyliu tapybą.

Visgi kūrybinės industrijos labiau orientuotos į turinio ir produkto, o pramogų industrijos – į formos ir formato kūrimą. Kaip galima daryti kūrybinių ir pramogų industrijų perskyrą didele dalimi priklauso dar ir nuo to, kokia kūrybinių industrijų klasifikacija remsimės, o pastarųjų yra labai daug (ne tik tos dvi mano paminėtos): jas kuria individualūs teoretikai arba atitinkamos institucijos.
    – išskyrus B būrio lyderį, kuris spoksojo į erdvę ir šiepėsi kaip ryklys. Kaip grobuonis. Karlosas pasijuto netikėtai suvaržytas, žiūrėdamas į vyruką, Nicholajus kažkoks, trumpi, balti plaukai, sudėtas kaip kultūristas. Jis niekada nematė nieko besišypsant taip baisiai... Rusas sutiko jo žvilgsnį, ir jo šypsnis akimirką dar praplatėjo, taip, kad privertė Karlosą atsisėsti su nugara į sieną, suspausti ginklą rankoje –
Pozymiai apriboti lyties: tai yra lyties issivystymas, ty, nepriklausomai nuo X chromosomu, individas su Y bus ♂. Y chromosomoje yra TDF lokusas, del kurio nediferencijuotos gonados vystosi i seklides, o ne i kiausides. Jei Y chromosomoje sio geno nera, XY individas bus ♀. TDF lokusas gali translokuotis i X chromosoma, tada XX gali buti ♂. Y chr. yra genu vadinamu holandriniais – tai genai kurie neturi homologo X chromosomoje, moterys siu genu nepaveldi. Tai yra AZF genas kuris lemia spermatogeneze, taip pat genai kurie lemia Y antigena, hipertrichora. X chromosomoje yra genu kuriu nera Y chromosomoje. Ju pasireiskimas priklauso nuo to ar jie yra ♂ ar ♀ lytyje.
Turinio kūrėjai neišvengiamai turi į tai atsižvelgti. Vietoj to, kad susikoncentruotų į turinio kūrimą vienam konkrečiam komunikacijos kanalui, jie turi galvoti, kaip sukurti tokį turinį, kuris galėtų „veikti“ keliuose kanaluose vienu metu. Turinio kūrime vis dažnesnis tampa transmedialumas – turinio „išskirstymas“ po skirtingus komunikacijos kanalus. Paprastai tariant, kad suprastų visą istoriją, vartotojas turi „susirinkti“ skirtingas jos dalis iš skirtingų komunikacijos kanalų. „Sostų karai“ galėtų būti geras transmedialumo pavyzdys: kad iki galo suprastum šį daugiasluoksnį pasakojimą, turi ne tik pasižiūrėti serialą, bet ir paskaityti knygas, susipažinti su kritikų atsiliepimais, pasižiūrėti vaizdo įrašus ir interviu su turinio kūrėjais iš filmavimo užkulisių, prisijungti prie kokio nors „Sostų karų“ gerbėjų forumo. Manau, tokio tipo pasakojimų ateityje tik daugės.
    Troškau išgelbėti merginą, pagrobtą ateivių ir įkalintą kupolo formos tvirtovėje. Troškau pasitelkti į pagalbą drąsą, inteligenciją ir patikimą lazerinį ginkliuką kovai prieš piktadarius iš ateities, bandančius pakeisti istoriją savo pačių labui. Troškau būti šamanu, tremiančiu demonus ir pabaisas vienu burtažodžiu, kovojančiu prieš mutantus ar aiškiaregius iš blogųjų organizacijų, susiremančiu telepatiniuose mūšiuose!
Zmogaus genomo biblioteka: klonuotu genmo fragmentu rinkinys, atstovaujantis visam genomui. Zmogaus genomo bibliotekai pirmenybe teikiama YAC, del daugelio priezasciu, kuriu viena – didesnis talpis. DNR fragmentai klonuojami i YAC vektorius, ir jie buna saugomi uzsaldyti. Norint ivesti tvarka bibliotekoje, klonuotu genu seka nustatoma pagal tai, kurie genai dengia vienas kita.
Tad darbdavių kaltinimai, kad esą kai kurie studentai iš universitetų ateina nemokėdami elementarių pagrindų, yra nepagrįsti. Mokėjimas mokytis, prisitaikyti prie naujų situacijų, naujos aplinkos, greitai perprasti naują sritį yra jau seniai ne vien gražūs žodžiai Europos Sąjungos dokumentuose, tai šiandieninio absolvento realybė. To siekiame ir savo universitete.
Pirmininkavusi konferencijai Seimo narė Rima Baškienė pabrėžė Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą šeimos svarbą ir švietimui deleguojamą misiją, įtvirtintą Švietimo įstatyme. Ji paminėjo Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programos reikalingumą visuomenei, ir ypač – socialiai pažeidžiamose šeimose augantiems vaikams. Atkreipdama dėmesį į rengiamos naujosios programos esminę paskirtį – išugdyti įgūdžius, kurie formuotų vertybines nuostatas, pagarbius tarpusavio santykius, meilę, šeimą, pagarbą žmogaus gyvybei, toleranciją, bei, pagal mokinių amžių, suteikti žinių apie lytiškumo aspektus, pacitavo darbo grupės narės – Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentės Akvilės Burneikaitės žodžius, kad „programa turi ugdyti brandžią ir atsakingą asmenybę, turinčią tvirtus vertybinius pagrindus, taip pat suteiktų reikalingų žinių apie lytinę sveikatą“, pasidžiaugė, kad mokiniams yra svarbūs vertybiniai principai.
Dažnai įmonės šias paslaugas perka iš skirtingų įmonių, o mažoms įmonėms tai – problema. Todėl kūrybinių industrijų absolventas yra labai paklausus. Linkedin duomenimis, 87 procentai mūsų kūrybinių industrijų absolventų dirba pagal specialybę, įskaitant ir užsienyje įsidarbinusius. Vis daugiau pasuka į marketingo sritį, daugelis dirba nepriklausomais kūrėjais, vadovauja savo įkurtoms įmonėms.
Daug dėmesio skyrė meno istorijos ir kūrybos stilių analizei. Be Lietuvos meno muziejų, kartą jis mus buvo išsiuntęs net į Varšuvos nacionalinę galeriją. Jis visada mokė mus ieškoti savitos išraiškos. Nors profesorius ir teigė, kad tapyba – tai pasaulio išraiška spalvų kalba, tačiau jis niekada nesistengė primesti savojo požiūrio. Pritrūkus įtaigių žodžių, pirštu pakabindavo dažus iš paletės ir užtepdavo ant tos vietos, kurioje jie turėtų nugulti. Taip paprastai, bet įtaigiai viskas būdavo parodyta ir pasakyta. Profesorius mus skatino tikėti savimi, niekada nepasiduoti ir mylėti tapybą. Taip aš ir tebemyliu tapybą.

Praleidžiant visas teisines, biurokratines smulkmenas - mano smegeninė, išlaikius gyvybines funkcijas su dirbtiniu kraujo ir oro, ir dar ten ko gali prireikt, palaikymu patalpinama į smegenų banką. Ten visi konteineriai yra pajungti prie vieningo tinklo (tarkim dabartinio internet). Virtualus asmenys gali turėti jų norimą išvaizda, gali atlikinėti visus veiksmus susijusius su kibererdvę kaip ir įprasti gyvi vartotojai.
Prisiversti sportuoti ir sportą paversti kasdienybės ritualų dalimi pavyko ne iš karto. Kelis kartus palūžau ir nustojau lankytis sporto klube. Save įtikinėdavau, kad sportuosiu nuo rugsėjo pirmosios, nuo naujųjų metų pirmos dienos, vėliau – nuo vasaros pradžios. Susiėmiau ir vis dėlto pradėjau sportuoti. Ne iš karto, bet palaipsniui pastebėjau sporto privalumus. Reguliariai sportuojant dingdavo bet kokia įtampa, akimirksnio susierzinimas, atsirasdavo net didesnis pasitikėjimas savimi. Kraujospūdžio problemų jau nebeatmenu.
Tiesiog kai taip pradėsi galvoti, imsi kelti klausimą, ar tikrai verta būtų tavo sielai kentėti milijonus metų pragare. Tai yra, ar dabartinė tavo situacija tokia baisi, jog kančios milijonus metų pragare būtų vienintelis tavo išsigelbėjimas? Tada pamatysi, jog dabartinės kanačios greičiausiai yra totalus niekis, lyginant su tuo, kas gali egzistuoti, kai pati save graužtum tuos metus ištisai, būtum absoliučiai viena, ignoruojama ir nerastum jokio kelio susitaikymui su savimi, netgi pajaustum, kad esi tarsi atskirta nuo Dievo, tarsi jis tavimi šlykštisi (to, aišku, niekada nebūna, bet tau taip atrodytų taip stipriai, jog bet kokias Dievo pastangas atmuštum, o jis tavęs tikrai neverstų jo priimti, nes jis gerbia žmogaus laisvą valią).
Ar tiesa, kad vyrai ir moterys pasižymi skirtingais būdo bruožais žvelgiant į tai, kaip jie gyvena, kaip žiūri į gyvenimą bei bendrauja su kitais? Jei taip, kaip ryškiai pasireiškia šie skirtumai? Ir — ar su šia sritimi susiję tyrimai yra patikimi? Žvelgiant į tris klausimus, užduotus viršuje, atsakymai iš eilės yra tokie: „visiška tiesa“, „skirtumai ryškūs“ ir „pakankamai“.
Anapus įprastas verslas žudymai, tokius klausimus, kaip Jūsų galima suprasti kaip užsakymus. Pateikus galimą užsakymo įvykdymo laiką ir negavus Jūsų prieštaravimo, gali imtis jo įvykdymo, tik vykdytojams apsunkinai sąlygas užsakymą įvykdyti. Nenustebkit jei pareikalaus iš Jūsų užmokesčio, net jei užsakymas bus neįvykdytas. Gal Dievas galėtų padėti išsisukti ir užglaistyti nemalonią padėtį, į kurią patekote per savo lengvabūdiškumą, tik, kad esate gan priešiškai nusiteikęs prieš krikščionis ir iš aukšto pažiūrėsite į tokį mano perspėjimą.
    "Priežastis, dėl kurios nesakau nieko apie Johano bylą, nėra dėl atsargumo ar konfidencialumo. O todėl, kad buvau visiškai ir galutinai sugniuždytas tyrimo. Priešingai tam, ką sako pasaulis, jeigu nebūčiau atsidūręs tyrimo centre, nebūčiau išsprendęs bylos. Aš buvau tiek pat sutrikęs ir apgautas dėl piešiamo portreto žmogaus, vardu Johanas, kaip ir visi kiti."
    "Pyktis yra pakeista troškimo kontroliuoti kitus forma. Jie pasiduoda savo pykčiui tam, kad kontroliuotų kažką. Jie nenori keršyti tiems, kurie juos išnaudojo. Jie nori priversti kitus pažinti tą patį skausmą, kurį jie patyrė, jie nori laikyti kitų likimą savo rankose, jie nori pažinti džiaugsmą ir malonumą. Seksualinis susijaudinimas persipyna su visais šiais trimis dalykais... ir daugelis iš tų nusikaltimų tampa seksualinėmis žmogžudystėmis."
Tačiau pavertimas zombiu būtų neįmanomas be dar vieno elemento. Raganius ir jo auka iš esmės priklauso tam pačiam socialiniam-psichologiniam pasauliui ir pripažįsta tą patį žmogaus prigimties bei sandaros vaizdinį. Pelevinas pabrėžia, kad be šio juos jungiančio bendro tikėjimo – „psichinio fono“ – net sumuštas ir narkotikais apsvaigintas kitos kultūros žmogus, pavyzdžiui, europietis, zombiu nevirstų. Taigi, magija egzistuoja, ji itin efektyvi, tačiau tik ją tikinčių ir praktikuojančiųjų pasaulyje.

I have noticed in areas where its still illegal the Hydro these idiots are buying is a minimum or 3 weeks premature if not 4 they are harvesting right after it gains its extreme odor rather than waiting until it is all sticky & beautiful silly children don’t know what they do LOL I used to have a 20 something friend come buy & smoke mine with me & He said one day I don’t get it I smoke a lot of Hydro upstairs & I come down here & I get so wasted off 1/4 a joint I explained about plant maturity to the kid & He was no LOL as I said they don’t know shit & their dealers growing that stuff are dumber than dirt or they wouldn’t harvest it that soon. I may actually be Badmouthing Dirt speaking of them & these morons in the same sentence LOL

Kokių būta alternatyvų šiam tokiam galingam ir kompleksiškam nužmoginimo mechanizmui, skirtam palaužti asmenį ir priversti jį nuolankiai tarnauti totalitarinio režimo reikmėms? Bandymas užsisklęsti vien šeimos ir artimųjų rate? Įnirtingai atmetamos ar pagal savus poreikius perdirbamos tradicinės kultūros ir moralės draiskanų rinkimas ir saugojimas? Laikymasis krikščioniškųjų tiesų, kad ir kokios jos būtų „neprogresyvios“, „tamsybiškos“, „atgyvenusios“? Siekis, nieko nepaisant, kurti modernią tautinę kultūrą, bandant išnaudoti ideologijoje likusias spragas ir vidinius prieštaravimus, tačiau priverstam eiti į neišvengiamus kompromisus su režimu, „atiduoti jam duoklę“?


The Skitarii are the armed forces of the Adeptus Mechanicus, the faction that produces and maintains virtually all vehicles and engines of war in the Imperium. As such, in addition to peculiar Mechanicus vehicles such as giant land crawlers, the Tech-Guard has access to every type of vehicle used in the Imperial Guard, Imperial Navy aircraft such as the Valkyrie, the Marauder, the Thunderbolt or the Vulture, and are known to have utilised the Rhino armoured personnel carrier. It is unknown if the Skitarii make use of other vehicles employed by the Chapters of the Adeptus Astartes, though one can presume that it is possible, if their Forge World is industrious enough to outfit its forces with them and fulfill its production quota. The Tech-Guard has no access to the Land Raider, as by the Emperor's decree issued during the Horus Heresy, those vehicles are the sole possessions of the Space Marines. The Skitarii also do not utilise Dreadnoughts, for the obvious reason that they must be piloted by a mortally-wounded Astartes.
This anachronistic combination is not due to the available materials or a desire for aesthetically pleasing weapons. Nor is it out of practicality; far from it. Trees don't grow on Mars (or any other Forge World, for that matter) and haven't for thousands of standard years. Technological advances have made bolt action rifles obsolete and the dynamos that power many Skitarii weapons have been superseded by more conventional power sources.

– Gal tik Lietuvos kultūros erdvėje ir tradicijoje mada atrodo neturinti išliekamosios vertės. Jei atidžiai pažvelgsime į tautinius šventinius kostiumus, jų tipus (aišku, atmesdami faktą, kad sovietmečiu buvo sukurti dabartyje vyraujantys tautinio kostiumo tipai), tai suprasime jog jie išliko vien dėl to, kad tam tikru metu išpopuliarėjo, buvo madingi ir geidžiami. Tad natūraliai jie tapo mūsų istorijos dalimi.
Pater Radium - Amongst the Skitarii there is a theory that Pater Radium is the heart of a nuclear reactor, the first of its kind to be built on Mars. The honour of carrying this ornate rad-pack is awarded only to those who have acted on their own military initiative and hence won the day. Little matter, then, that the horrifically powerful radiation it emanates cause the teeth, hair and bones of the bearer to degrade to mulch in short order. Its very presence is an honour to the legionary that bears it, and when the legendary artefact can reduce the strongest of enemy warriors to crawling weakness, who can question its sacred cause?

Mano diena prasideda anksti, dažniausiai 8 valandą ryto manęs namie jau nebūna, o grįžtu vėlai, nė anksčiau kaip 10 vakaro. Kadangi repeticijos būna per pietus arba vakarais, tai visus reikalus turiu sutvarkyti arba iki paskaitų pradžios, arba jau po repeticijos. Rytais važiuoju į universitetą, kartais būnu ten iki paskaitų pabaigos, o kartais tenka išeiti anksčiau dėl repeticijų… Po repeticijos, jeigu nėra jokių nepadarytų darbų, važiuoju namo ir ruošiuosi kitos dienos darbams.

    ir tada atsisėdo, peržiūrėdama galvoje Rakūno miesto žemėlapį. Jei likusi gatvių dalis buvo taip pat užtvindyta, jai reikėjo sukti atgal į miestą, bandyti rasti kitą išeitį. Ji turėjo penkias pilnas apkabas, penkiolika šovinių kiekvienoje, bet reikės daugiau šaunamosios galios... pavyzdžiui, galbūt, šotguno. Jei ji neras šovinių, ji galėtų su juo bent jau mušti tuos padvėsusius šunsnukius.
Bet būtinai turiu apžiūrėti Margio gatvę Alytuje. Buvome Margio gatvės vaikai. Ji buvo tokia apynaujė gatvė, netoli gimnazijos. Jos viduryje pasodino klevus. Tais laikais jie buvo maži. Pavasarį galėdavai eiti, pakratyti klevą ir visi karkvabaliai nukrisdavo ant žemės. Tada juos surinkdavome, sudėdavome į degtukų dėžutes. Kai kurie vaikai atsinešdavo pilnus jų portfelius. Ir tada paleisdavome tuos vabalus. Iššaudavo kaip lėktuvai.

Tačiau gilėjanti tautos ir valstybės krizė verčia reaguoti. Pirmiausia stoti ginti krikščioniškas šaknis turinčio asmens orumo ir nelygstamumo principo. Tačiau šiandienos visuomenės požiūris į krikščionybę, deja, skeptiškas. Nejuntama, kad ji kritikuojama iš esmės pasitelkiant sovietmečiu įdiegtą argumentaciją. Tačiau pagarbos asmeniui, tautos ir valstybės išsaugojimo tikslų įmanoma pasiekti tik atsigręžus į savą kultūrinę tradiciją ir paveldą, tuo pačiu išliekant atviriems pasauliui, atviriems Europai. O tai galima padaryti tik gerai apgalvotos, profesionaliai parengtos bei nuosekliai įgyvendintos švietimo sistemos pertvarkos dėka bei, nebelaukiant valdančiųjų malonės, patiems kuriant bei gaivinant žmogiškąjį solidarumą ir gyvą asmeninį santykį kuriančias bendruomenes ir erdves.

Postmodernioji teorija rutuliojosi įsitvirtinant naujoms informacinėms komunikacinėms ir vaizdinėms technologijoms, kurios savo ruožtu keitė ir keičia ne tik žmogaus gyvenamą aplinką, bet ir pažintinio subjekto bei pažintinio santykio supratimą. Naujųjų technologijų poveikis imtas apmąstyti jau gana seniai – išskirtiniai šiuo atžvilgiu yra Walterio Benjamino, Theodoro Adorno, Maxo Horkheimerio ir Martino Heideggerio darbai. Sparti pastarųjų dešimtmečių technologijų raida, susijusi su gyvenamojo pasaulio kompiuterizacija, internetizacija bei vadinamuoju vaizdiniu posūkiu kultūroje, moksle ir ekonomikoje iškėlė naują teorinių apmąstymų bangą, įvardijamą kaip medijų teorija ir medijų tyrimai.
Taip yra, nes galima teisingai nupasakoti visą sovietinės okupacijos siaubą, tačiau priešingos stovyklos žmogus visada galės rasti faktų, kurių pagalba, net iš esmės sutikdamas, kad tai buvo okupacija ir blogis, gins tezę, jog sovietmečiu buvo padaryta ir gerų darbų. Tai iš principo teisinga, tačiau tokiame teiginyje slypi ir didžiulė grėsmė. Jis nenumaldomai veda prie garsiosios frazės „ir tada dirbome Lietuvai“. 
Iki 27 metų nesistengiau gyventi sveikai ir prižiūrėti savo kūno. Tačiau išaušo toks metas, kai kiekvieną rytą prabudęs jaučiau, kaip sunkiau ir sunkiau judu, skauda nugarą, maudžia sąnarius (kuriuos traumavau neatsakingai žaisdamas futbolą paauglystėje), šokinėja kraujo spaudimas. Kartą mano šeimos gydytojas pasakė – niekur nedingsi, privalai eiti sportuoti, priešingu atveju kraujo spaudimo šokinėjimas tave nugalabys.
– Kūrybos visuomenės konceptas kaip toks – tai, mano vertinimu, teorinis konstruktas, viena iš socialinių utopijų. Žinote, nors kiekvienas iš mūsų turime savyje tam tikrą kūrybingumo pradą (ką, beje, savo knygoje labai entuziastingai pabrėžia ir R. Florida) ar galimą užuomazgą, tačiau jo raiškos ir įveiklinimo laipsnis bei kokybė tikrai ne bet kuriuo atveju kaip rezultatą gali garantuoti kūrybos visuomenės atsiradimą.
V. V.: Iš tiesų, kūrybingumas šiuo metu – viena populiariausių bet kurio diskurso sąvokų. Tačiau šis populiarumo medalis turi dvi puses. Kaip teisingai pastebėjote, dažnai kūrybingumas laikomas panacėja visiems negalavimams gydyti. Visgi kūrybingumo nederėtų pervertinti – ilgaamžė žmonijos patirtis rodo, kad nėra panacėjų nuo visų ligų, o perspaustas vadinamųjų panacėjų vartojimas gali sukelti priešnuodžių poreikį. Dar mano vaikystės laikais tėvų, giminaičių ir jų artimų draugų rate sklido gandai apie stebuklingą vaistą nuo visų ligų – Mumijo. Mes, vaikai, netgi įsivaizdavome, kad jie gaminami iš sutrintų Egipto mumijų miltelių ir turbūt dėl to turi specialių gydomųjų galių. Ir ką – praūžus Mumijo bumui, ligų pasaulyje nesumažėjo. Paimkime pavyzdį iš Lietuvos socialinės tikrovės. Dar prieš keliolika metų vienas populiariausių žodžių Lietuvoje buvo vadyba. Atrodė, reikia paruošti labai daug gerų vadybininkų, ir visos Lietuvos problemos bus išspręstos. Net ir mokslas suklestėsiąs, kai jam ims diriguoti vadybininkai, nes mokslininkai ir tyrėjai patys gi nesuvokia ką tirti, su kuo eksperimentuoti. Ir dabar turime daugybę vadybos programų Lietuvos universitetuose ir kolegijose ir nemažą kiekį bedarbių absolventų. Kita vertus, kūrybingumo nedera nuvertinti. Globaliame ir greitai kintančiame pasaulyje tai vienas būdų tinkamai reaguoti, įvertinti ir suvaldyti minėtus pokyčius. Juk pačia plačiausia prasme, kūrybingumas – tai efektyvus savo kūrybinio ir protinio potencialo išnaudojimas, ieškant naujų, originalių ir operatyvių būdų aktualioms problemoms spręsti, naujiems produktams, paslaugoms, metodikoms, technologijoms, teorijoms ir t.t. kurti. Ne veltui žymus kūrybinių industrijų tyrinėtojas R. Florida knygoje “Kūrybinės klasės iškilimas” (beje, puikiai išverstoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto lektorės J. Barevičiūtės) didžiausius XX a. mokslinius, technologinius, ekonominius, socialinius ir pan. pasiekimus ir permainas sieja būtent su kūrybingumo įsitvirtinimu. Beje, kūrybinei klasei priskiriami ne tik dailininkai, kompozitoriai, architektai ir panašiai, bet ir kitos profesijos, kuriose lemiamas vaidmuo tenka protiniam darbui. Taigi pabrėžiama kūrybingumo ir intelektinio potencialo išnaudojimo sąsaja. Visgi būtina pastebėti, kad kūrybingumas yra būtina, tačiau nepakankama sąlyga aktualioms problemoms spręsti. Čia, be kūrybingumo, reikalingos žinios ir kompetencijos, tinkamai parinkta vykdytojų komanda, efektyvi ir tinkama komunikacija, visa eilė individualių savybių: atkaklumas, lankstumas, kritiškumas ir t.t. Taigi kūrybingumas be minėtų komponentų tėra geri norai, kuriems nebūtinai lemta būti išpildytiems. Tai tarsi Mumijo, vartojamas be ar net vietoj maisto ir gėrimo.

    "Tam reikia suprasti dvi šalutines žmonių rasės puses. Pirma, prievartos metodas. Jis neprivalo būti žiaurus ar seksualinis savo prigimtimi. Tėvas ir motina ignoruoja savo vaiką, atima iš vaiko ambicijas, bara vaiką už kvailumą, arba naudoja suaugusiųjų logiką prieš savo vaiką, kas įgalina smurtą. Savo vaiko atskyrimas be jokios paaiškinamosios pagalbos ar pagyrimo yra tiesus kelias įtikinti tą vaiką, kad jo gyvenimas neturi prasmės. Net vaikas, kuris gauna vieną kitą pagyrimą, turi galimybę išsiskirti kažkokio talento pagalba, o tie, kurie gauna pastovų padrąsinimą, gali jaustis pasitikinčiai, pasiekti sėkmę, ir tapti pirmaujančiais visuomenės nariais. Kadangi netiki esą beverčiai, jiems nebūtina kelti kumštį ar atsimokėti kerštu prieš likimą ar pasaulį bendrai... Manau, kad dabar suprantate, kad malonumų žudikai ir nediskriminuojantys žmogžudžiai pasirenka pyktį ir žudo kitus, nes tiki esą nemylimi Dievo, likimo ar visuomenės. Tam, kad smogtų nematomam priešui, jie privalo įvelti kitus. Tarsi perspėjimas likimui \'nekibti prie manęs\'."
Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais klausimais apie šiuolaikinį universitetinį mokslą kalbasi medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto dekane doc. dr. Živile Sederevičiūte-Pačiauskiene.
Studijų metu aš labai domėjausi XIX a. romantikų darbais, mažųjų  olandų detaliai ištapytais natiurmortais, Rembrandto specialiai išplėtota šviesotamsa. Anuomet patiko ir net Tuluz Lotreko, Egono Schieles paveiksluose atgulusios linijos ir iš jų formuojami siluetai. Kerėjo Pierre-Augusteo Renoiro tirpstantys pavidalai, Claude Moneto perteikiamas atmosferos įspūdis, Édouardo Manet potėpio aštrumas. Aš vis dar žaviuosi Luciano Freudo tapyba – jo kūnai gašlūs, bet estetiški.

Gyvybę ginančių įstatymų šalininkai Lenkijoje sekmadienį suorganizavo daugiau nei 140 demonstracijų įvairiuose šalies miestuose. Bendras dalyvių skaičius jose siekė tarp 200 000 ir 300 000. Demonstracijas koordinavo Paramos šeimai ir gyvybės iniciatyvoms centras, o konkrečiuose miestuose už organizavimą atsakingi buvo vietiniai komitetai, sudaryti iš pasaulietinių ir bažnytinių organizacijų. 
    Džil užsimerkė, galvodama apie grįžtantį sapną, apie tai, ką jis reiškė. Tai tobulai atitiko tikrąją įvykių grandinę, išskyrus pabaigą — Bradas Vikersas, S.T.A.R.S. Alfos pilotas, išmetė kažką iš sraigtasparnio, granatsvaidį, ir Chrisas susprogdino Tironą, kol jis artėjo prie jos. Jie visi paspruko laiku... bet tam tikra prasme, tai neturėjo reikšmės. Turint galvoje viską, ką jie sugebėjo nuveikti nuo to laiko, jie galėjo ir mirti.
Vieną kartą kino teatre pamačiau dokumentinį filmą apie jį. Patikėkite, tas filmas mane įkvėpė visam mano profesiniam gyvenimui… Galbūt kažkam pasirodys juokinga, bet pasibaigus filmui, mane užgulė emocijos ir akyse kaupėsi ašaros. Net negalėjau tiksliai pasakyti kodėl. Aš negalėjau ištarti nė žodžio ir buvau pasiruošęs tuoj pat iš kino teatro važiuoti į šokių salę ir šokti, kurti visą parą, kol išseks jėgos. O. Naharin, nežiūrint į visas kylančias kliūtis ir sunkumus, sugebėjo pasiekti pavydėtinų aukštumų.
    Šiandien šiek tiek pramiegojau. Galbūt todėl žingsniavau daug greičiau ir galbūt todėl buvau toks pavargęs. Galėjau atsibusti dešimčia minučių anksčiau, bet, kaip visi žinote, geriausiai miegama prieš pat atsikeliant. Nenorėjau atsisakyti brangių 10 minučių, todėl susitaikiau su mintimi, jog teks kartoti šią rytinę mankštą dar trejus metus. Tikra depresija. 

Southern-blotingas: (angl. Blot – deme, sutepti (ypac rasalu), nudziovinti sugeriamuoju popieriumi). Pastaroji prasme labiausiai atitinka esme, nes restriktazemis suskaidyti viengrandziai DNR fragmentai po elektroforezes talpinami ant nitroceliuliozes arba ant nailono filtro. Ten jie surisami pagal ju santykine padeti. Fragmentai pazystami radioaktyviuoju arba kitokiu budu zymetuoju zondu, su kuriuo jie komplementariai jungiasi.  
Nors tai nėra bažnytinė iniciatyva, bet siūlomas apibrėžimas atitinka Katalikų Bažnyčios mokymą apie santuoką ir šeimą. Todėl parašų rinkimo iniciatoriai tikisi aktyvaus bažnytinių bendruomenių įsitraukimo. „Kviečiame bažnytinių bendruomenių narius ne tik pasirašyti po šia iniciatyva, bet ir būti jos „vėliavnešiais“, kviesti žmones palaikyti šią pilietinę akciją“, – sakė Edita.
- Mano atminty Anykščiuose beveik neatpažįstamai pasikeitė du dalykai: Šventoji ir... anykštėnų požiūris į knygą. Tai sakau be jokios patetikos, nes upė teka pro mano langus, o knyga daugelį metų buvo Anykščių simbolis. Deja, per pastaruosius dešimtmečius knygos statusas netgi literatūros klasikų lopšyje apsivertė aukštyn kojom. Manau, jog dėl to kaltas ne tik pašėlusiai putojantis laikas, civilizacijos įnoriai, bet ir mes patys, per anksti susitaikę, per greitai nušokavę nežinia kur, nežinia pas ką. Ar ne metas tarti „stop“?
×