Cerberi -kas tie mes? Kažkokie spuoguoti dundukai į tave panašūs? Nieko jūs nekonstruojate, o esate vargo pisuokliai, kuriuos visapusiškai dulkina turtingesni kiek tik netingi versdami plauti tualetus užsienyje arba valyti seneliams užpakalius,o tokiuose puslapiuose kaip NSO tu bandai pasirodyti krūtu,nes gyvenime esi visų mindomas ir niokojamas, ar ne? Na jau nors čia atsigriebi su kaupu.
– Princetono universiteto profesorius Peteris Singeris yra pasakęs: „Internetas, kaip ir garo variklis, yra toks technologinis išradimas, kuris pakeitė pasaulį.“ Būtent skaitmenizacija ir interneto prieinamumas bet kuriam pasaulio gyventojui išryškino komunikacijos svarbą mūsų profesiniuose ir asmeniniuose gyvenimuose. Net ir tolimiausiame planetos kampelyje gyvenantis draugas ar kolega mums yra pasiekiamas vienu klavišo spustelėjimu. Internetas kiekvienam iš mūsų tarsi suteikia savotišką virtualų garsiakalbį, per kurį galime trimituoti visam pasauliui apie save ir savo darbus. Bet kuo daugiau „trimitininkų“, tuo daugiau triukšmo. Kad per tą triukšmą būtume išgirsti, savo komunikaciją turime labai gerai apgalvoti. Kieno mes norime būti išgirsti? Ką tiksliai norime jiems pasakyti? Kokias komunikacijos priemones turime pasirinkti, kad mūsų žinutė pasiektų ir paveiktų mūsų adresatą? Viena vertus, internetas mums atveria beribes komunikacijos galimybes su visu pasauliu. Kita vertus, negalima nė minutei pamiršti, kad šias galimybes turime ne tik mes, bet ir dar septyni milijardai pasaulio gyventojų. Septyni milijardai – didžiulė konkurencija, kuri apie komunikaciją mus verčia mąstyti kaip niekada daug ir kaip niekada strategiškai.
Ir filosofijos profesorius V.Radžvilas pasigedo Lietuvoje nuovokos, koks sudėtingas ir subtilus besąs moralinės ir politinės pozicijų ryšys. „Tokiomis sąlygomis, kokiomis gyveno Lietuva, - tęsė filosofas, - radikaliai morali pozicija buvo nepaprastai garbinga, tačiau politiškai - minimaliai veiksminga. Kitaip tariant, politinis poveikis iš tiesų buvo įmanomas išgauti išeinant į viešąją erdvę moralinio kompromiso ir nuolaidų sąskaita. Diskusijos, ką padarė Just. Marcinkevičius ir jo karta, mano galva, galėtų būti išspręstos be primityvios alternatyvos „kolaborantas ar patriotas“. Šita karta padarė esminį dalyką okupuotoje Lietuvoje... Jie padarė viską, kad lietuvių tautos ir valstybės idėja netaptų tik virtuvinių pašnekesių tema. Kitaip tariant, tautos ir valstybės idėja nebūtų išstumta iš viešojo gyvenimo erdvės.“
Paskaitos pradžioje glaustai supažindinama su mados diskursu ir jo sąlyčiu su fotografija. Analizuojama mados daikto samprata, pridėtinė vertė, simbolinės pridėtinės vertės pasiskirstymas, bei simbolinio kapitalo stiprinimas, naudojant mados fotografiją. Mados diskursas siejamas su valdžios ir galios santykių, standartų gamybos ir individualybės nykimo klausimais. Fotografija užpildo madą, kaip tuščią ženklą, prasmingu turiniu ir būdama grynuoju miesto kultūros produktu, veikia ne tik kaip verslas ir menė kūryba, bet kaip kultūros ir technologijų vystymosi atspindys. Fotografija kuria miestiečių aukštuomenės gyvenimo įvaizdį, praneša apie naujus, dar rinkoje nepasirodžiusius mados daiktus, stiprina  ne įsivaizduojamų, bet menamų daiktų geismą.
    ugningo oro sankaupa, kuri nubloškė ją ta kryptimi, kuria šoko, vikriai, viskas judėjo per greitai, kad atsiskirtų, kad galėtum suprasti chronologiškai – jos kūnas, skaudantis, durys išlekiančios, pasaulis išteptas pulsuojančio baltumo atspalviais. Ji susirietė ir ridenosi, sunkus asfaltas trenkėsi į petį, šiurpūs blyksniu iškeptos mėsos ir degančių plaukų kvapai, besimaudančių per ją, kol pajuodavusios stiklinės šukės nubiro pipirais per gatvę.
Itin vertingą pranešimą „Visi-kolaborantai ir visi-patriotai: „tarybinės lietuvybės“ koncepcijų struktūra ir politinė potekstė“ perskaitė žinomas šalies filosofas, Vilniaus edukologijos universiteto pedagogas daktaras Laisvūnas Šopauskas, reikšmingi taip pat buvo filosofo daktaro Vytauto Rubavičiaus, Vilniaus universiteto profesorės Rasos Čepaitienės pranešimai...
Išėjusi iš kolonijos būrėja apsigyveno Čerepovecuose ir vėl ėmėsi veiklos, kurią geriausiai mokėjo. Vietinėjė spaudoje ji pasiskelbė, kad gydo nuo visų ligų, naikina užkeikimus, išvaiko piktąsias dvasias. Vėl lengvatikiai rikiavosi į eilę, kad atiduotų savo pinigus. Ir tik viena moteris kreipėsi į policiją. Tai buvo pacientė, kuri, anot būrėjos, buvo „užkerėta per daiktus“, kuriuos lietė. Būrėja sudarė sąrašą daiktų, kuriuos serganti moteris turėjo išnešti iš namų ir kurie buvo reikalingi magijos seansui. Į sąrašą pateko sidabriniai stalo įrankiai, juvelyrinai dirbiniai ir 50 000 rublių, buvusių namuose. Tačiau po seanso pacientei nė kiek nepagerėjo, o būrėja neatsiliepė į jos skambučius, dingo ir daiktai. Tuomet moteris ir kreipėsi į policiją.
Icarus Stormcannon Array - The variant Icarus Stormcannon Arrays used by the Adeptus Mechanicus fill the sky with inescapable death. Comprising a twin Icarus Autocannon with Skyscryer Lenses, a gatling rocket launcher that fires salvoes of flak and an armour-piercing Missile Launcher, its combined firepower can shred an entire squadron of enemy fighters. An Icarus Array consists of a twin Icarus Autocannon with a built-in gatling rocket launcher and a built-in Daedalus Missile Launcher.
Apie pragarą aš užsiminiau tik po Jūsų pasisakymo, man tai ne tikybos dalykas, o savijautos ar pačio požiūrio į aplinką reikalas. Kas vienam pragaras, kitam gali pasirodyti rojumi. Dar daug ką apsprendžia patirtis. Galų gale nematau prieštaravimų tarp mokslo, jausmų burtų ir tikybos. Kaip nebūtų keista viskam atsirastų vietos Jūsų gyvenime, jei to panorėtumėte. Žaidžiate su švytuokle jau žengtas žingsnis burtų kryptimi, ryšio su gretimomis erdvėmis (nors gal jie mieliau tai įvardintų išmatavimais) kryptimi - sunkiai suderinamo tiek su tikyba, tiek su šiuolaikiniu mokslu.
FKU, jos laboratorine diagnostika: amino rugsties fenilalanino apykaitos sutrikimas. Fen.- nepakeiciama amino rugstis, ieina i ivairiu baltymu sudeti. Fen. paros doze yra apie 30mg/1 kg svorio. Vykstant normaliai audiniu apykaitai fenilalaninas fermentu skaidomas i tirozina. Tirozinas reikalingas melanino, neuromediatoriu gamybai. Dar fen. per eile etapu gali buti suskaidomas i CO2 ir H2O. Del fermento defekto organizme pradeda kauptis fenilalaninas. Nenormalus skilimo produktai (fenilacto, fenilpieno rugstys) patenka i krauja ir sutrikdo CNS vystymasi. Sutrinka normalus neuromediatoriu gamybos procesas. Vystosi silpnaprotyste. Sutrinka pigmento gamyba. Kudikiai gimsta normalus, nes nestumo metu fen. perteklius pereina per placenta. Ligos pozymiai isryskeja pirmais gyvenimo menesiais. Vaikas vangus, budingas astrus slapimo kvapas. Genas yra 12 chr. q petyje. Visi gime naujagimiai (sviestas sviestuotas) testuojami tiriant krauja. Kitas budas diagnozuoti – ant vystyklu uzlasinti Felingo reagento. Ligos atveju slapimas nusidazo zalsvai. Gydymas – dieta. Grieztai ribojamas baltymu su fen. patekimas i organizma. Kuo anksciau pradedamas gydymas tuo normalesnis uzauga vaikas. Dieta reikalinga iki 8-10 metu. Veliai medziagu apykaita persitvarko, galima duoti normalu maista.   
Žinote, čia panašiai kaip improvizacijos virtuvėje, kai norisi nustebinti konkretų draugą pagal jo konkretų skonį ir konkrečius mitybos įpročius netikėtu, tačiau šauniu patiekalu. Šiuo atveju tam tikra prasme ir Vilnių ar kurį nors kitą miestą galime paversti kūrybiniu. Žiūrint, ko tuo kūrybiškumu sieksime ir ko iš jo tikėsimės atitinkamame mieste atitinkamomis socialinėmis, kultūrinėmis, ekonominėmis aplinkybėmis. Tad pernelyg nesureikšminkime kūrybingumo konceptų ir nebijome improvizuoti patiekalų receptais.
Lol it’s not like I didn’t know there were alternatives, I just didn’t think it would be this easy, OR that I had it lying around in my house lmao. I bought these essential oils way back to make water topical that I can use, which is fail don’t do it. Tried in the Vape but put too much and the Vape e juice was garbage leftovers mixed together. So no don’t do that either. Altho it made crap into okay Vape.
Pasak E. Frivaldszky, jeigu iniciatyvą rems didelis skaičius žmonių, ne milijonas, o gerokai daugiau, valdžios atstovai tiesiog negalės ignoruoti piliečių nuomonės. Be to, tai vienintelis įteisintas būdas paveikti Europos Komisiją ir priversti ją įsiklausyti į piliečių nuomonę. Tai vienintelis tiltas tarp Europos Komisijos ir piliečių. „Tai yra mūsų šansas parodyti santuokos ir šeimos vertybių svarbą, mamos ir tėčio svarbą vaiko gyvenimui“, – įsitikinusi Edita, gyvenanti santuokoje jau dešimt metų ir su vyru auginanti tris vaikus.

Šia tema aktyviai skaitomos paskaitos studentams ir įmonėms ją vedė prie fakulteto, ruošiančio komunikacijos specialistus, vadovo darbo. Išsilavinimo platumas tapo pagrindiniu privalumu plėtojant tarptautinius ryšius ir užtikrinant bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė išleido keturis technologijų vadovėlius mokyklai, vartojimo kultūros vadovėlį mokytojams ir dvi etiketo knygas tiems, kam įdomi dalykinė komunikacija. Skaitė paskaitas 15-oje aukštųjų mokyklų, 9-iose pasaulio šalyse.


– Dėkoju už pokalbį. Puikios ir pagrįstos jūsų įžvalgos skatina kūrybingai reflektuoti save – kuriantį ir save – vartojantį kūrybos vaisius asmenį. Viliuosi, kad ateityje mūsų pokalbis galėtų būti pratęstas, kartu pristatant jūsų naujausius vertimus į lietuvių kalbą, organizuojamus renginius ir įgyvendintus tyrimus. Taip pat viliuosi, kad šį mūsų pokalbį perskaitę asmenys ne tik liks su savimi diskutuojantys, bet juos aplankiusios papildomos mintys, klausimai ir pastabos bus išsakytos man el. paštu  remigijus@venckus.eu. Dar labiau besidomintys kultūros kritika, kuri apima gerokai plačiau nei meno kūrybą, apie kitas mano publikacijas ir visuomeninę veiklą gali sužinoti apsilankę interneto svetainėje www.venckus.eu.
    Penki ar daugiau nariai. Remiantysis mokytojas, klubo pavadinimas, klubo pirmininkas, klubo veiklos/tikslų reziumė, galiausiai – Studentų Tarybos Vykdomojo Komiteto antspaudas. Klubo veikla privalo atitikti mokyklinio kūrybingumo ir pramogų filosofiją. Pagal veiklos įrašus ir rezultatus, Vykdomasis Komitetas svarstys, ar suteikti asociacijai “klubo” vardą, ar ne. Kas be ko, asociacijai mokykla neteiks lėšų.
Tai aš būtent ir teigiu kad dabartinė kapitalistinė sistema yra IDEALI mūsų išsivystymo lygiui,ir ji savaime pereis į taip vadinamą Komunistine(nors su ja ji neturi nieko bendro)kada ištekliai gerokai viršys visų poreikius.Juk kiekvienam atrodo kai tik galėsiu leisti sau nedirbti tai tik gulėsiu ir neužsiimsiu niekuom tik valgyti ir kakoti. Po mėnesio tokio žygdarbio ateina tokia būsena kai darbas ir vėl pasirodo besantis gėris,tačiau mūsų samonėje yra įsišakinijęs instiktas gauti už jį atlygį, nes tai ir yra išgyvenimo instinktas. Reikės daug laiko kad nugalėti jį,kad nugalėti negatyvų siekimą sukaupti turto kuris ilgainiui ir jo savininkui gali virsti našta tam tikromis aplinkybėmis. Galėtum gal būt jo atsikratyti jį parduodamas bet esi prie jo prisirišęs ir jauti jam sentimentus bei nostalgija kurį laika pabuvus toli nuo jo. Na tai gali būti nuosavi namai ar kažkas dar brangesnio-dvasine prasme.

Sicarian Infiltrators are perhaps the most sinister of the Skitarii's warrior clades, for their neurostatic bombardment robs their victims of their senses. When hunting, they emit a white noise that fills the visual, auditory and even olfactory spectrums with static, leaving their foe all but helpless before the killing begins. Tall and slender, Sicarian Infiltrators pick their way across the battlefield with the stilted grace of spearfisher birds. They were not always this way, however, for each Sicarian is far from whole -- not in spirit, nor in body. As with their Ruststalker brethren, every Sicarian was once a warrior of the Skitarii who, in the pursuance of the Cult Mechanicus' agenda, was blasted limb from limb, extensively burned, or otherwise dismembered. During the data-harvest at battle's end, if these fallen are judged still fit to serve the Omnissiah, they are not incinerated but instead taken back to the augmetic slabs. There they are given a new lease on life by the addition of slender but powerful metal limbs. Technically speaking, all the Magi Biologis require to create a Sicarian is a head, a torso and some limb-stumps, though a detachment from emotion and a knack for inspiring fear is vital for best results.
Hardzio-Veinbergo desnis teigia, kad aleliu daznis genofonde, apskaiciuojamas pagal (p+q) ² = p² + 2pq + q² = 1 lygti, nesikeis kitose lytiskai besidauginancios populiacijos kartose, kol bus islaikomos sios 5 salygos: 1)nevyks mutacijos: aleliu pokyciu nera, arba vienos krypties pokycius atsveria kitos krypties pokyciai; 2) nebus genu migracijos: aleliu migracija i populiacija arba is jos nepastebima; 3) poravimasis vyks atsitiktinai; 4) nebus genu dreifo; 5) nevyks atranka, ty atrankos jega nepalaiko vieno genotipo labia uz kitus. Taciau sios salygos igyvendinamos labai retai, arba isvis neigyvendinamos. Aleliu daznis populiacijos genofonde keiciasi is vienos kartos i kita. Taip vyksta evoliucija. Hardzio-Veinbergo desnio deka galima pastebeti vykstant evoliucija, nes jis nusako evoliucija sukeliancius faktorius (tuos kurie pazeidzia tas 5 salygas). Evoliucija galima itarti radus nukrypimus nuo H-V aleliu dazniu pusiausvyros populiacijos genofonde. Aleliu dazniu pokyciai lemia fenotipu dazniu pakitimus.  
Kohabitacija yra vienas pagrindinių veiksnių tiek santuokų mažėjimui, tiek jų netvarumui. Binstock G., Thornton A., apskaičiavo, jog kohabituojantys asmenys, lyginant su susituokusiais, yra linkę 4,62 karto dažniau nutraukti ryšius. Apskaičiuota, jog laiko trukmės atžvilgiu tarp gyvenimo nesusituokus iki santuokos ir gyvenimo santuokoje iki jos iširimo yra tiesioginė priklausomybė: kuo ilgiau gyvenama kartu iki santuokos, tuo trumpiau bus gyvenama santuokoje. Nors, rodos, ne visiems dar savaime suprantama, kad tokios išvados padarytos apibendrinant tendencijas populiacijos mastu, bet ne vienos poros patirtimi. Ir jei jie nesutampa, tai tik parodo du dalykus: 1) kad asmeninė patirtis yra ne taisyklė, bet išimtis iš taisyklės, 2) taisyklės ir etinės normos neišvedamos iš pavienių faktų.

Na dėl Jėzaus turiu savo versiją. Iki mūsų egzistavo ne biologinė civilizacija sukurta tų pačių Kūrėju kaip ir mes. Tik jie buvo kitokie. Neturėjo ne materialios dalelės, bet turėjo didžiules materijos keitimo galimybes. Rezultate persikėlė į aukštesnių vibracijų lygį. Tuomet kūrėjai sukūrė mus jau biologinę civilizacija bet su ne materialia savo dalele ir be galimybės keisti materiją. Mūsų atsiradimą pirmoji civilizacija stebėjo. Mes atsiradom iš niekur ir tokie kokie esam. Čia pirmieji 251 poros. Po kurio laiko ta pirmoji civilizacija pradėjo mus išnaudoti energetine prasme ir šiaip žaisti su mūsų genetika ir iš jos gaminti visą kitą gyvūniją. Ir galutinis jų kūrybos vaisius - Jėzus. Iš mūsų teigiamų ir neigiamų emocijų tarsi iš niekur "sugeneravo" žmogų. Jis čia buvo tik apie 1.5m. Nieko nenuveikė kas rašoma tik įspūdingai su fejerverkais suiro. Ko pasekoje buvo sukurta visa pasaka apie jį. Tiesiog "mechaninį" eksperimentą panaudojo ir psichologiniais tikslais. Taip kad Jėzus mūsų kančių produktas o ne kažkoks gelbėtojas. Vertės jame jokios. :)


- Pakentėkit... K. Sirvydas – tik įžanga! Nors ir jo vienintelio pakaktų įtvirtinant Anykščių kraštą kaip lietuviškos Knygos versmę. Kodėl mums neprisiminus, kad anykštėnai dar ne taip seniai – ir tikrai motyvuotai – kėlė idėją Anykščių centre pastatyti paminklą Knygai, atspindintį anykštėnų kūrybos dvasią, apibendrinantį jų įnašą gimtajai literatūrai? Deja, toji prasminga idėja, kuri būtų karūnavusi anksčiau pastatytų paminklų ansamblį, rašytojų tėviškes, medyje įamžintus populiarius literatūrinius herojus, vienadienių renginių, greitaeigių akcijų sraute iškrito kaip sūris varnai iš snapo...
Vis tik mados diskursui ir mados fotografijai labai aktuali simbolinė pridėtinė vertė. Šiuo atveju batų simbolinė pridėtinė vertė bus jų (batų) paviršiaus tekstūra, simbolizuojanti socialinį savininko statusą, rankinės – derėjimas prie prabangios suknelės ir prabangos įspūdžio sustiprinimas. Taigi  batai perkami ne vien dėl to, kad būtų patogu vaikščioti, kad apsaugotų nuo šalčio ir drėgmės, bet ir dėl galimybės reprezentuoti tam tikro visuomenės sluoksnio tapatumą. Tad net mados fotografijos atveju galima teigti, kad tinkamas socialinio sluoksnio atspindėjimas nuotraukoje lemia mados daikto simbolinę pridėtinę vertę. Sėkmingu fotografo darbu yra stiprinama mados daiktą sukūrusio asmens arba kompanijos vertė, o taip pat ateityje gali būti garantuojamas kuriamų produktų kainos didėjimas.
The Skitarii seek to grow ever closer to the Machine God by augmenting their bodies with inviolate metal. Each new wound is a chance for bionic revelation. Such is their fanaticism that even healthy organs and body parts are cut away and replaced. To face a Skitarii Legion is to fight against warriors that are less than human, and yet far more deadly. As with so much of the Cult Mechanicus' business, the truths of the Skitarii's creation are kept a close secret. Most Skitarii are born into the service of the Mechanicus either as natural-born human Menials of the Cult Mechanicus who are cybernetically-enhanced specifically to serve as Skitarii or they are genetically-engineered clones or vat-born humans who are cybernetically enhanced from the moment of their accelerated "birth," much like certain types of Servitors. Others are repurposed from mind-wiped convicts or warriors handed over as punishment for failure or desertion. Unlike those cybernetic Menials, most vat-born Skitarii are allowed to retain at least a modicum of their higher brain functions so that they can follow the more complex orders often given on the battlefield. Regardless of origin, all find a fanatical faith in the Omnissiah soon after their inception. It is then that their true transformation begins.
– Paulius – pagrindinis mano kritikas. Su juo dirbame toje pačioje dirbtuvėje. Aš tapau, o jis užsiima rekonstrukcine juvelyrika, kuria savo dirbinius. Kartais su juo tariuosi kūrybos klausimais, kaip ir jis tariasi su manimi. Aišku, klausiant patarimo, dažniausiai menininkai laukia tik pritarimo. Menininkai sprendimą vis tiek priima patys. Su kolegomis apie vienas kito kūrybą mes mažai kalbame.
Taip, raudonšikniai ir beždžionės, kurios paprastai nieko pačios nesugeba sugalvoti, o tik pasinaudoti kitų protine veikla. Jų raudonos šiknos prašosi negailestingo diržo. Jie labai mėgsta priešininkus įstumti į savo padėti ir žiūrėti, kaip jie išsisuks, o po to patys taip pat bando elgtis. Jie nieko nepasimoko. Gavę į šikną kitą kartą žiūrės kaip mažiau gauti, gudriai pasikišus kokią pagalvę, arba net įžūliai manys, kad užsitarnavo leidimą tęsti savo nusikalstamai veiklai. Tik mūsų laimei, o raudonšiknių beždžionių nelaimei, ne viskas yra lengvai apverčiama. Kai verčia vyrus gimti moterimis, o moteris vyrais, tai būtent pasireiškia tokios savanaudiškos raudonšikniškos veiklos apraiškos: jie Jums kruš smegenis, kad viską turite pabandyti ant savo kailio, kaip galite būti tikri kuo norite būti visko neišbandę?! O iš tikro, jiems Jūs tik žaliava, su kuria norėtų, ką tik užsigeidę daryti, vartytų Jūs kaip panorėję, būtumėte kuo tik jie panorėtų, karaliais, bankininkais, o viduje išpuvusiais raudonšikniais ir nebūtinai tik komunistais, o vagimis besigviešiančiais svetimų turtų. Juos lengva atpažinti pagal daugumietišką veiklą. Visokios raganų medžioklės jų mėgstamas užsiėmimas.
Viena vertus, fotografavimas vietoje yra tikrai originalus reiškinys, antra vertus, jis būdingas kūrybinėms dirbtuvės ir plenerams. Organizuojant fotografavimą vietoje aš pastebiu tam tikrą riziką. Gali būti ir tokių atvejų, kai menininkas nieko ypatingo nesukurs arba visa paroda atrodo labai fotožurnalistiškai. Tad fotografavimas ir eksponavimas vietoje nors ir lemia bienalės išskirtinumą, tačiau jis taip pat yra labai rizikingas.
Tai tik vienas bylos epizodas. Panašiai Ala pelnėsi ir iš kitų klientų. Kaunietei Daliai Ala pareiškė, kad ši esanti prakeikta, todėl jos vyras gėrė ir gers, girtuoklis bus ir sūnus. Aiškiaregė taip pat „perspėjo“, kad Dalios būsima marti – gyvatė, tenorinti įlįsti į šeimą, o paskui visus išnaikinti. Išsigandusi, kad jos vaikas gali tapti alkoholiku, Dalia nusitempė sūnų pas Alą ir įkalbėjo nešioti amuletą, kuris turėjo jį išgelbėti. Amuleto kaina – 15 000 litų (4344 eurų) ir dar 10 000 litų (2900 eurų) už jo „įkrovimą“. Be to, nuolat reikėjo gerti „užkoduotą“ vandenį, kurio „kodavimas“ kainavo 400 litų (116 eurų).
×